Asociacija „Totoriškas skonis“
Asociacija „Totoriškas skonis“
Savarankiškas ribotos civilinės
atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis Lietuvos Respublikos
teritorijoje, vienijantis Lietuvos Respublikos piliečius, totorius bei kitų tautybių
žmones, besidominčius kultūra, švietimu, religija ir istorija.
Mūsų tikslas - išsaugoti unikalią
etninę Lietuvos totorių bei kitų tautybių kultūrą, telkti Lietuvos Respublikos
piliečius totorius bei kitų tautybių žmones tautinių papročių atgaivinimui ir
puoselėjimui.
Vienintelė Lietuvoje totorių
organizacija, turinti Tautinio paveldo produkto Sertifikatą Nr. 2023 nuo 2020.03.27 d. 10-iai kulinarinio
paveldo patiekalų; LIetuvos Nacionalinio kultūros centro Sertifikatą Nr. NKPVS-34 nuo 2020.12.01 d. "Lietuvos totorių gastronominė tradicija"; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kvalifikacijos tobulinimo Pažymėjimą Nr. 240218 nuo 2021.03.10 d. "Lietuviškų augalinių bei gyvūninių žaliavų panaudojimo galimybės maisto produktų, kurie gali būti ženklinami sveikumo ir maistingumo teiginiais, gamyboje" bei Maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą gaminti
patiekalus kavinėms, užkandinėms, restoranams, taip pat teikti maistą
renginiams. Asociacijos
pateikiami patiekalai, kurių gamybos liudininkai yra iš XIX a., gyvoji atmintis
siekia gilios senovės laikus, apima buvusios LDK teritoriją ir atitinka islamo
kultūros „Halal“ reikalavimus, kurie nusako, kas pagal islamą yra leistina
vartoti maisto gamybai, t.p. pažymėtina, kad patiekaluose nevartojamos bulvės.
Su totorių atvykimu į Lietuvą,
atkeliavo ir kitoniška karžygių-musulmonų kultūra, kartu su tais laikais
Lietuvoje dar nežinomais maisto patiekalais, daržovėmis, augalų prieskoniais,
kurie galėjo augti lietuviškame klimate. Tai - svogūnai, česnakai, agurkai,
kopūstai, salotos, krienai, mairūnas, bazilikas...
Dažnam žmogui totorių kulinarija
siejasi tik su šimtalapiu. Dar kai kas yra girdėjęs ar net ragavęs tradicinių
totoriškų koldūnų. Ir tiek. Bet ar tai jau viskas? Negi Lietuvos totoriai nieko
daugiau neatsinešė? Vienas iš totorių indėlių į lietuvišką kulinariją yra mėsos
paruošimas, kapotos mėsos technologija. Juk tikrasis, buvęs totoriškas -
dabartinis lietuviškas skilandis, koldūnai, beliašai, dešros ir daug kitų
patiekalų turi būti gaminami ne iš maltos, tačiau iš kapotos mėsos. Žinoma,
gyvendami Lietuvoje totoriai prisitaikė prie vietinės virtuvės, tačiau kai
kurie patiekalai buvo keičiami savaip.
Lietuvos totoriai iki šių dienų
išsaugojo savo tradicinę virtuvę su paslaptingu bei stebuklingu skoniu ir
aromatu, kuri tapo kulinariniu paveldu. O tai, ką rasite parduotuvėje, prekybos
centruose, pusgaminio pavidalu, ne iš tolo neprilygsta tikriems totorių
patiekalams.
Asociacija „Totoriškas skonis“, kurios įsteigimą palaikė ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, yra ilgaus ir atkaklaus darbo rezultatas. Pažymėtina, 2022 m. įgyvendinto ES projekto "Totorių bendruomeninio verslo pradžia" metu įsigyta mobili virtuvė leidžia ne tik gaminti ir prekiauti maistu renginiuose, bet ir išvežioti produkciją po visą Lietuvą.
Asociacija plačiai Lietuvos ir tarptautinei visuomenei pristato Lietuvos totorių 620-ies metų kulinarinės patirties pasiekimus. Asociacijos veikla - tai buvo puikus garbės vainikas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros pristatymui.